Taip emociškai ir jautriai savaitraščio „Savaitė“ publikacijoje prisistato Juventa Mudėnienė, ergoterapeutė, Vilniaus kolegijos Sveikatos priežiūros fakulteto lektorė.
Kalbėdama apie atrastą ergoterapeuto kelią, profesinius iššūkius ir galimybes, Juventa atvirauja – šiuolaikinėje visuomenėje, deja, vis dar pasitaiko manančių, kad ergoterapija – savotiškas žaidimas, dažnas net nesupranta, kad tai – medicinos sritis, jungianti ne tik reabilitaciją, sveikatos priežiūrą, ugdymą, pedagogiką, psichologiją, bet plačiai aprėpianti ir kūrybines veiklas, suteikiančias papildomų galimybių ne tik neįgalumą turinčiam žmogui, bet ir pačiam ergoterapeutui…
Išskirtinis dėmesys žmogui, ypač vaikui, jų šeimoms, gyvenimo istorijoms, nuoširdus siekis padėti, suprasti – ergoterapeutės profesinis poreikis: „Dirbama ne su kūnu, o su žmogumi!“ Kalbėdama apie pagalbą neįgalumą turinčiam žmogui Juventa džiaugiasi ne tik profesijos prasmingumu, bet ir grąžos vertingumu: „Jie atveria mums duris į savo suvokimus ir parodo kitokius dalykus. Atskleidžia svarbias smulkmenas, kurias neretai nukišame į giliausią kišenę: paprastą gerumą, nuoširdų džiaugsmą, vandens gurkšnio gardumą, prisilietimo laimę…“
Visą Juventos Mudėnienės interviu skaitykite spalio 24 d savaitraščio „Savaitė“ Jūratės Bratikienės publikacijoje.
