Esu Sandra Pauliukevičiūtė, „Bendrosios slaugos praktikos“ studijų programos II kurso SL17E grupės studentė. Nusprendžiau atlikti praktiką pagal Erasmus+ mainų programą Estijoje. Anksčiau, studijuodama Vilniaus kolegijoje studijų programą „Kineziterapija“, aš jau turėjau galimybę išvykti, bet pabijojau išbandymų, kalbos barjero, atstumo tarp artimų žmonių. Todėl nutariau antrą kartą nepadaryti tos pačios klaidos ir dalyvauti. Išvykau į Taliną (Estija) 3 mėnesiams. Patekau į pačią didžiausią Talino ligoninę „Regionaalhaigla“ – į Intensyvios terapijos ir reanimacijos skyrių (ICU). Skyrius ir visas veiksmas, vykstantis ten, iš karto sudomino. Stebėjau įvairiausias intervencines procedūras, kurias atliko gydytojai, savarankiškai teko atlikti slaugytojų paskirtas slaugos procedūras. Stebėjau, vykdžiau viską, „sugėrinėjau“ visą informaciją, metodus, vaizdus lyg kempinė vandenį.
Vykdama ten vyliausi šnekėti anglų kalba, bet skyriuje personalas net tarpusavyje šnekėjo rusų kalba. Teko šia kalba šnekėti ir man. Rusų kalba man nėra nauja, bet taisyklingus ir rišlius sakinius ne visada pavykdavo suregzti. Tai buvo proga patobulinti šią kalbą, o anglų kalbą tobulinau bendrabutyje su merginomis iš kitų šalių.
Pažintis su studentėmis iš kitų šalių praplėtė akiratį. Atradome tarptautinius skirtumus ir panašumus, teko paragauti portugališko „Aletria“, turkiškos kavos, taip pat supažindinti su lietuviška kultūra, maistu ir paaiškinti, kur yra Lietuva, ir kad Lietuva – tai nėra Latvija J.
Laisvu metu teko ir pakeliauti, tiek Taline, tiek ir už jo ribų, aplankyti iškiliausius objektus. Keltu kėlėmės į Helsinkį. Helsinkis paliko labai didelį įspūdį savo įspūdingo dydžio pastatais, spalvomis.
Ši kelionė visų pirma man suteikė didesnį pasitikėjimo jausmą, naujų draugų skirtingose Europos vietose, praplėtė akiratį, suteikė neįkainojamą praktiką bei sudomino darbu ICU.