Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje surengtas edukacinis renginys nuteistiesiems tema „Kaip šauksi, taip atsilieps“.
2022 m. balandžio 19 d. pataisos įstaigoje viešėjo Vilniaus kolegijos Sveikatos priežiūros fakulteto Slaugos katedros vedėja, lektorė Jurgita Stankūnienė ir studijų programos „Bendrosios praktikos slauga“ SL21B grupės studentė Agnė Vaitiekūnė. Renginyje dalyvavo apie 30 nuteistųjų.
Renginio metu buvo kalbama apie bendravimą, jo įtaką žmonių sveikatai, bendravimo būdus: bendraudami mes ne tik perduodame informaciją bet ir pasidalijame jausmais, emocijomis, bendraudami mes ne tik kalbame, bet ir klausomės. Mokėjimas klausyti yra labai svarbus bendravimo veiksnys.
Nuteistieji aktyviai įsitraukė į bendravimo temą, dalijosi savo žiniomis ir patirtimis. Noriai atliko balto popieriaus lapo lankstymo užduotį, iliustruojančią mūsų skirtybes: visi žmonės gauna tą pačią instrukciją, bet sulanksto ir įplėšia lapą visi skirtingai. Taigi svarbu įsisąmoninti, kad visi žmonės tą pačią informaciją išgirsta ir suvokia skirtingai, individualiai. Ne mažiau svarbus ir bendraujančių žmonių atstumas. Bendraudami mes dalijamės oro lašeliniu keliu plintančiomis ligomis: tuberkulioze, covidu, įvairiais virusais. Todėl pandemijos laikotarpiu atsirado naujų pasisveikinimo įpročių, mažinančių kontaktinį prisilietimą, – žmonės įprato sveikintis tik pakeldami ranką arba susidauždami alkūnėmis, duodami vienas kitam „žaibą“ ar susidauždami kojų kulnais, pabrėžtas dėmesys ir kosėjimo, čiaudėjimo kultūrai.
Bendraudami dalijamės savo emocijomis, kurias perteikiame įvairiais būdais. Itin paveikus yra balsas, jo stiprumas, tonas, intonacijos. Tuo nuteistieji akivaizdžiai įsitikino atlikdami įvairias praktines užduotis. Tai, kaip žmogus bendrauja ir dalijasi emocijomis, labai veikia jo sveikatą. Norėdamas išlikti visapusiškai sveikas, žmogus turi mokytis patiriamas emocijas reikšti saugiai sau ir aplinkiniams nežalingais būdais. Tad naudinga suprasti, kas vyksta organizme, kai bendraujame ir patiriame įvairias emocijas – tiek teigiamas, tiek neigiamas. Kai nuolat patiriame pyktį, skatinamas lėtinių ligų vystymasis: širdies kraujagyslių, kvėpavimo ir kt. Hormonai – natūralūs chemikalai. Jie išskiriami į kraują tam tikriems organams gavus atitinkamus smegenų nurodymus. Kai kurie hormonai gali itin paveikti sveikatą. Pavyzdžiui, hipoglikemiją sukelia cukraus trūkumas kraujyje. Hipoglikemijos priepuolį patyrę asmenys tampa irzlūs, sutrikę ir agresyvūs. Hormonų kiekiai mūsų kraujyje svyruoja: didėja, paskui vėl mažėja. Taigi nepaaiškinami aršaus pykčio priepuoliai gali būti susiję su hormonų disbalansu.
Nuteistieji noriai ir nuoširdžiai bendravo, pateikė daug klausimų, dalijosi savo, artimųjų, pažįstamų asmenų tiek pozityvia, tiek negatyvia bendravimo patirtimi. Kartu pasidžiaugta prasmingu susitikimu, išklausytos nuteistųjų nuomonės ir numatytos ateities bendradarbiavimo perspektyvos bei temos.
Jurgita Stankūnienė,
VK SPF Slaugos katedros vedėja, lektorė
