Viskas buvo ne kaip svajonėse, bet dar geriau. Nes tai buvo tikra. Anksčiau nesupratau, kaip svetimas kraštas gali tapti namais. Neįsivaizdavau, kaip velniškai sunku bus, ir kaip velniškai gera, kai tai įveiksiu.

Pirmose paskaitose nieko nesupratau… Pirmųjų egzaminų nesugebėjau išlaikyti… Buvo labai sunku. Atrodė, kad norėčiau viską mesti ir nebesikankinti. Grįžti…

Tada išmokau padaryti kiek galiu – ramiai, susitelkusi, bet nekankindama savęs. Tiek, kiek išeina. Ir, tiesą sakant, viskas išėjo puikiai!

Buvo smalsu pažinti kitokią, laisvesnę kultūrą. Gyvenimo dėsniai lyg ir tie patys, bet atmosfera visai kita. Tai buvo nuostabu! Galėjau iš naujo įsivertinti, kas yra „normalu“.

Pavyzdžiui, kalbėdami apie seksualinę sveikatą, vienoje iš paskaitų aptarinėjome seksualinio asistento vaidmenį, t. y., kaip pagal poreikius asmeniui palengvinti sekso prieinamumą. Lietuvoje nepamenu, kad būtume gilinęsi į šiuos žmogaus poreikius ir darbą su jais. O gal dar nespėjau ar nedalyvavau tokiose paskaitose?

Tai tik viena iš daugybės svarbių temų, į kurias, manau, reikia gilintis.

Žinoma, mano Erasmus patirtis – ne vien studijos. Buvo ir kelionių, ir vakaronių. Per šiuos pusę metų mano gyvenimas pasipildė tikromis draugystėmis su nuostabiais žmonėmis, bendraminčiais, emocijomis, įvykiais…

Galiausiai, įveikusi visus iššūkius, pasitikiu savimi dar labiau, džiaugiuosi ir didžiuojuosi. Buvau žingeidi ir drąsi. Už tai gavau patį geriausią atlygį – mano širdis laiminga. Esu laiminga, kad galiu sau nuoširdžiai tai pasakyti. Ačiū už suteiktas galimybes!

Domilė Ieva Paškevičiūtė, ER20